Angliškai


Projekto “Paragaukite kalbos” partneriai Lietuvoje pirmaisiais projekto veiklos metais nutarė surengti anglų kalbos popietę. Dauguma užsienio svečių bei turistų teigia, jog tik nedaugelis vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų gali susikalbėti angliškai. Pastaroji žmonių grupė klaidingai mano, jog jiems pakanka rusų kalbos, o anglų lai mokosi jų vaikai. Todėl projekto partneriai sugalvojo paneigti šią klaidingą nuomonę ir parodyti, jog kalbų mokytis niekada nevėlu. Kvietimai į renginį buvo išsiųsti į įvairias įstaigas bei institucijas, pvz., mokyklas, TV kanalus, ligonines, poliklinikas, sveikatos centrus, vaistines, privačias kompanijas, t.t.

Susidomejusieji skambino ir registravosi. Buvo surinkta viena grupė dalyvių (jie suskirstyti į  keturias mažesnes grupes), kuriems buvo išsiųsta mokymosi medžiaga. Šiems dalyviams buvo sudarytos sąlygos lankyti užsiėmimus, kuriuos vedė universiteto dėstytojai bei studentai. Neturėjusieji galimybių lankyti praktinius užsiėmimus buvo konsultuojami telefonu. Kartu su mokymosi medžiaga jiems buvo išsiųsta speciali programa „Spekonia“, kuri buvo ypač naudinga, jei besimokantieji nežinojo kaip taisyklingai reikia tarti anglų kalbos žodzius. 65 būsimo renginio dalyviai mokėsi anglų kalbos 2 mėnesius. Kita dalyvių grupė atėjo į kalbų popietę norėdami išbandyti metoda ir įsitikinti, jog kalbų mokytis niekada nevėlu. Anketose pateikti atsakymai parodė, jog netgi didžiausi skeptikai susidomėjo kalbomis ir, kad jie norėtu pramokti užsienio kalbų.

Renginys vyko 2006 metų gegužės 4 dieną Kauno restorane “Senieji Rūsiai“, Vilniaus g. Nr. 34 (Kauno senamiesęio širdyje) (www.seniejirusiai.lt). Vienas iš prizų buvo galimybė tėvams/seneliams/dėdėms/tetoms laimeti anglų kalbos kursus savo atžaloms. Tai yra parengiamieji anglų kalbos kursai baigiamųjų klasių mokiniams, kuriuos Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete veda aukščiausios kategorijos dėstytojai.

Anglų kalbos popietės dalyviai varžėsi ir dėl kitų prizų, kuriuos įsteigė UAB ISC (3 čekiai po 100 litų kalbos studijoms tęsti (www.isc.lt)). UAB ISC Direktorė Sandra Almantienė kalbejo ne tik apie "tradicinius patiekalus", tokius kaip anglų ar vokiečių kalbos, kurių galima “paragauti” jų agentūroje, bet ir apie mažiau populiarius "patiekalus", pvz. Japonų kalbos kursus.  Kelionių agentūra “West Express”  vienam iš nugalėtojų padovanojo 200 litų vertės vaučerį pasirinktai kelionei į Londoną ar Škotiją. “West Express”  atstovavusi Miglė Bartašiūtė (migle@1312.lt)  renginio dalyviams papasakojo apie šalis, kuriose viešėdami vakaro dalyviai galės praktiškai pritaikyti anglų kalbos žinias.

Britų ambasada renginį parėmė specialiais prizais: puodeliais su Britų ambasados logotipais, knygelėmis “100 questions and answers about Great Britain,” “A Modern Tradition – United Kingdom,” “Guide to the Finest Cheese of Britain”, šratinukais su ambasados logotipais, foto albumais apie Jungtinės Karalystės nacionalinę virtuvę.

Renginyje dalyvavusi Britu Tarybos atstove Vilma Bačkiūtė pasveikino renginio dalyvius, o renginio organizatoriams įteikė David Crystal knygą “Kalbos mirtis”.

Renginį lietuvių ir anglų kalbomis vedė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojai doc. dr. Loreta Ulvydienė ir lekt. dokt. Algis Brown. Renginio vedėjai pademonstravo, kaip naudotis kiekvienam vakaro dalyviui įteikta pasikalbėjimu knygele:

"Algi, kaip man pasakyti “PREDEDAM” angliškai?"
“Let the show begin!”
“Let the show begin!”

Anot prancūzų rašytojo Gustavo Flobero “Be praeities negali būti ir dabarties, o istorijos nežinojimas žeidžia mūsų laikus”. Taigi, renginio organizatoriai suteikė puikią galimybę renginio svečiams susipažinti su Didžiosios Britanijos istorija demonstruodami filmą “Those were the Days – Gr. Britain in the 40s” (Praeitį prisimenant - Didžioji Britanija ketvirtajame dešimtmetyje). Kiek vėliau dalyviai stengėsi pademonstruoti savo žinias atsakydami į klausimus apie Didžiosios Britanijos praeitį, istoriją, kulturą, maisto bei gėrimų vartojimo tradicijas. Už kiekvieną teisinga atsakymą dalyviai buvo apdovanojami “šypsenelemis” (lipdukais). Tokiu būdu nesunku buvo išaiškinti nugalėtojus. Dalyviai ne tik degustavo angliškosios virtuvės patiekalų, bet ir turėjo atsakyti į asistentų jiems užduodamus klausimus, t. y. kokį pateikalą jie ragauna, kokie jo ingredientai, ką  jie geria (raudoną ar baltą vyną, gazuotą ar negazuotą vandenį) ir t. t. Nei vienas neliko be prizo. Viktorinos dalyviai buvo apdovanoti mažesniais prizais, t. y. puodeliais, šratinukais, knygelėmis, bukletais ar nuotraukų albumais.

Vakarui besibaigiant visi uždainavo angliškai. Vienas iš renginio svečių, "American English School" lektorius Egidijus Mačiulskas grojo gitara, o vakaro dalyviai bandė dainuoti gerai žinomas angliškas dainas (“A ring, a ring o’roses” ir “My Bonnie”), kurių tekstus dalyviai gavo renginio pradžioje. Atrodė, kad niekas nenori skirstytis ir dainavimas angliškai, tiek pradžiamoksliams tiek jau pažengusiems suteikė nepamirštamų akimirkų.

Vokiškai

Antrasis projekto renginys buvo skirtas vokiečiu kalbai, kurios populiarumas Lietuvoje pastaruoju metu vis mažėja. Atsižvelgiant į projekto koordinatorių pageidavimą suorganizuoti kitokio pobūdžio rengini lietuviškoji grupė besidominčius kalbomis pakvietė į gimnaziją, šį kartą nerengdami įvadinių paskaitų pradedantiesiems. Taigi, visiems buvo smalsu “paragauti” vokiečių kalbos. Renginio asistentės pamokė vakaro dalyvius bei svečius kaip tariami vokiškieji garsai bei skaitomi žodžiai. Mes pasinaudojome Monikos Melegos (Austrų grupės atstovė) patirtimi bei taip pat pritaikėme korteliu žaidimą. Vakaro dalyviams buvo išdalintos kortelės su vokiškais žodžiais ir jie turėjo atrasti lietuviškąją jo "porą". Atsakymai į viktorinos klausimus “slėpėsi” patiekalų degustavimo knygelėje, kurią kiekvienas dalyvis gavo dovanų. Gimnazistai mokė dalyvius dainuoti vokiškas dainas. Renginyje viešėjusi austrų projekto grupės atstovė Monika Melega atkreipė demesį į tai, jog muzika puikiai atitiko renginio pobūdį bei austriškąjį charakterį.

Prie kiekvieno patiekalo buvo pastatytos dvi veliavėlės – austriškoji ir lietuviškoji, ant kurių buvo užrašyti patiekalų pavadinimai (žr. nuotraukas).

Nuobodžiauti neleido asistentės, kurios kalbino degustavimo kursų dalyvius vokiškai. Visus atsakymus į klausimus bei pokalbio palaikymo frazes buvo galima rasti degustavimo buklete.
Renginyje dalyvavo  12-14 metų mokiniai (Aušros gimnazijoje yra dėmesys skiriamas dailei, o kalbų svarba nėra akcentuojama), tėvai/seneliai – pardavėjos, med. slaugytojos, gydytojai (bendosios praktikos, chirurgas, dantistė), inžinieriai, dizaineriai, pensininkai, mokytojai, muzikantai, kultūrizmo instruktoriai, siuvėjai, bibliotekininkai (2), vaistininkai (2). Būdami Europos sąjungos piliečiais lietuviai ėmė suvokti, kad vien rusų kalbos nepakanka. Pensijinio amžiaus žmonės atėjo į renginį, kadangi turi pakankamai laiko įvairiems užsiėmimams, tuo tarpu žmones nuo 35 iki 50 ir vyresni puikiai suvokia, kad norėdami gauti darbą jie turi mokėti ne tik lietuviškai, bet ir vieną iš Europos sąjungoje vartojamų kalbų. Nemažai lietuvių emigravo, todėl atsrado nemažai laisvų darbo vietų, tačiau kandidatai turi sugebėti susikalbeti angliškai ar vokiškai. Renginyje dalyvavusieji mokytojai sakė tikrai parsivešiantys idėją į savo mokyklas, nes mokytis linksmai, t. y. be įtampos ir streso, yra visuomet smagiau bei lengviau.