Lietuvių kalba kaip baltų kalbų grupės kalba yra glaudžiai susijusi su latvių kalba. Kitos Vakarų Baltų kalbos, - Prūsų, Kuršių, Jotvingių, Žiemgalių ir Sėlių yra mirusios. Iki Antrojo pasaulinio karo lietuvių gyventa ir Rytų Prūsijoje, kur nuo XVI a. vidurio buvo išsiplėtusi lietuvių literatūrinė bei kultūrinė veikla. Baltų kalbos sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų grupę. Iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės ypatybių yra išlaikiusi lietuvių kalba, todėl yra tyrinėjama lingvistų, besidominčių Indoeuropiečių kalbomis.

Kalbančiųjų skaičius (kurių lietuvių kalba yra gimtoji): 4 milijonai.

Lietuviškai kalbančiųjų skaičius (kurių lietuvių kalba nėra gimtoji): nežinomas, tačiau lietuviškai kalbama lietuvių bendruomenėse Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.

Kalbama: yra labiausiai vartojama iš rytų baltų kalbų. Ja šneka apie 3 mln. žmonių Lietuvoje, šiek tiek Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Kalningrado srityje (Rusija).  Be to, nemažai lietuviškai kalbančių yra emigrantų bendruomenėse Argentinoje, Brazilijoje, Kanadoje, Estijoje, Airijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijoje ir Urugvajuje.

Kilmė (Klasifikacija): Indoeuropiečių > Baltų > Rytų Baltų > Lietuvių.

Bendroji gramatikos apžvalga: Kaip ir daugelis Indoeuropiečių kalbų lietuvių kalba išlaikė romėniškąjį raštą. Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Lietuvių kalbos abėcėlės raidžių tvarka šiek tiek skiriasi nuo anglų kalbos abėcėlės, pavyzdžiui, raidė ,,Y“ lietuvių kalbos abėcėlėje yra tarp raidžių ,,Į“ ir ,,J“ ir vadinama ,,y ilgoji“. Ilgojo kirčiuoto skiemens tarimo būdas, t. y. balso tono (melodijos) ir stiprumo kitimas tariant ilgąjį skiemenį, vadinasi priegaidė. Lietuvių bendrinėje kalboje skiriamos dvi priegaidės: tvirtapradė ir tvirtagalė. Priegaidė lemia žodžio kirtį, toną (kylantį ar krintantį) bei garso ilgumą. Anglų kalbje pučiamąjį, trinamąjį garsą “č” žymi dvi raidės – “ch”, tuo tarpu lietuvių kalboje šis garsas žymimas viena raide “č”. Visų kitų balsių tarimas dažniausiai nesiskiria nuo atitinkamų lietuvių kalbos balsių tarimo.

Parengė: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Šaltiniai: www.wikipedia.org

Nuorodos: